PRYSTOVAI

Prystovai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, 5 km į pietryčius nuo Kūlupėnų, Minijos dešiniajame krante, prie santakos su Mišupe.

Etimologija

Yra dvi kaimo pavadinimo kilmės versijos:

  • Viena aiškina, kad kaimas buvęs pristovo valda. Pristovais Lietuvoje iki XVI a. vidurio buvo vadinami valsčiaus dalies (pristovystės) valdytojai, skiriami iš pasiturinčių valstiečių ar smulkiųjų bajorų. Jie varė valstiečius atlikti prievolių, juos atstovavo ir ginė jų reikalus.
  • Kita versija remiasi lenkiška vardo forma Przystancy. Pasak jos, seniau per kaimą ėjęs svarbus kelias iš Plungės į Salantus, kurio pusiaukelėje buvusi pastatyta keliauninkams skirta stotis – užvažiuojamieji namai. Prie tos stoties išaugęs kaimas ir buvęs pavadintas Prystovais.
Istorija

Vaizdingos Minijos ir Mišupės santakos pakrantės nuo seno traukė žmones. Kaime išlikęs kapinynas liudija, kad pirmieji gyventojai čia apsigyveno priešistoriniais laikais.

Prystovų kaimas susiformavo XVI a., po valakų reformos. Jis priklausė Kartenos parapijai ir dvarui. 1846 m. jame stovėjo 14 dūmų, o 1861 m. buvo vandens malūnas, 15 kiemų ir 127 gyventojai. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. 65 valstiečiai mokėjo grafui Pliateriui išperkamuosius mokesčius už žemę.

Per kaimą eina Prancūzkeliu vadinamas kelias. Pasakojama, kad jį supylė Napoleono kareiviai, siekdami sujungti Plungės–Kretingos ir Kretingos–Salantų kelius.

Nuo XIX a. vidurio kaimas priklausė Aleksandravo, o tarpukariu – Stropelių seniūnijai. 1923 m. jame gyveno 157 žmonės ir buvo 23 sodybos, kurios tarpukariu išskaidytos į vienkieminius ūkius. Prieš I-jį pasaulinį karą ant Mišupės stovėjo du vandens malūnai. Dauboje netoli santakos su Minija grūdus malė K. Domarkas, pravardžiojamas Daubiniu, o arčiau Stropelių kaimo – malūninkavo Vengalis.

Apie 1925 m. duris atvėrė Prystovų pradžios mokykla. Jos vedėja dirbo Izabelė Maurukaitė, kurią 1928 m. pabaigoje pakeitė Marija Vinčienė. 1930 m. mokykla buvo perkelta į seniūnijos centrą Stropelius.

1940–1952 m. įvykių sukūryje atsidūrė ne vienas prystoviškis. 1941 m. balandžio mėn. buvo suimtas ir NKVD Kretingos areštinėje kalinamas ir kankinamas Antanas Jonauskas, bet kaltės neįrodžius po kiek laiko išleistas į laisvę. Po karo jis vėl neįtiko valdžiai ir 1948 m. buvo ištremtas į Sibirą, o jo sodybą stribai nugriovė. Iš viso 1948–1951 m. iš Prystovų buvo ištremtos 6 šeimos (19 žmonių). Dalis prystoviškių po karo įstojo į partizanų gretas.

1950 m. Prystovų kaimas tapo Salantų, o 1959 m. – Kretingos rajono Kūlupėnų apylinkės dalimi. Prijungus šalia buvusio ir pokariu sunaikinto Puidogalio kaimo žemes, Prystovai atsidūrė pačiame Kretingos ir Plungės rajonų paribyje, toli nuo svarbesnių kelių ir centrų.